Aprezentasaun materia avaliasaun ba konfirmasaun rezultadu avaliasaun kondisaun mínima ne’ebé hala’o ba Munisipiu sira.

29 April 2026

Dili, 29 Abril 2026. Exelénsia Prezidente Autoridade Munisípiu Aileu “𝐉𝐨ã𝐨 𝐁𝐨𝐬𝐜𝐨 𝐝𝐨𝐬 𝐒𝐚𝐧𝐭𝐨𝐬”, hamutuk ho Sekretáriu Munisipál Asuntu Administrasaun no Finansas “𝐒𝐫. 𝐉𝐨𝐬é 𝐕𝐢𝐜𝐞𝐧𝐭𝐞 𝐕𝐢𝐥𝐚𝐧𝐨𝐯𝐚” no Sekretáriu Munisipál Asuntu Sosiál no Organizasaun “𝐒𝐫. 𝐑𝐨𝐠ê𝐫𝐢𝐨 𝐝𝐚 𝐂𝐨𝐧𝐜𝐞𝐢çã𝐨”, kuarta ohin partisipa iha reuniaun ne’ebé hala’o husi Ministériu Administrasaun Estatal- MAE, akumula PAM, PAAA, no Diretór Jerál relevante sira iha MAE.

Importansia husi sorumtu ne’e hodi halo aprezentasaun materia avaliasaun ba konfirmasaun rezultadu Avaliasaun Kondisaun Mínima ne’ebé hala’o ba munisipiu sira.

Iha aprezentasaun, Sua Excia Ministru MAE ko’alia kona-ba rezumu relatoriu vizita husi Sua Excia Primeiro-ministro ba munisipiu sira. Relatoriu neé inklui informasaun ne’ebé rekolla iha terenu, ho baze ba dialogu nebé Xefe Governu no membru ezekutivu hala’o ho autoridade munisipiu sira.

Intensaun prinsipal husi vizita traballu husi Xefe Governu no komitiva husi Ezekutivu atu halo avaliasaun iha forma global hodi haré ba kapasidade funsionamentu Autoridade Munisipal sira, identifika problema komum no reforsa artikulasaun entre nivel sentral ho nivel lokal iha administrasaun públika.

Dokumentu ne’e mós foka ba saida mak presiza hadia iha organizasaun administrativa, gestaun finanseira, aprovizionamentu, rekursus humanus no prestasaun servisu públiku.

Iha rekomendasaun husi MAE, husu ba munisipiu sira atu aumenta numeru reuniaun regular atu bele hadia kordenasaun no aliniamentu aktividade ne’ebé dezenvolve husi servisu munisipál sira. no aumentu prezensa PAM sira iha terenu hodi bele hatene diak liu tan realidade lokal no preokupasaun husi komunidade.

Iha diskusaun ne’e mos mensiona kona-ba atu reforsa aktividade fiskalizasaun ba ezekusaun programa sira no hadia sistema administrativu tuir orientasaun husi S.E. Primeiro-Ministru, atu jere rekursu públiku ho rigor, transparente no sentidu responsabilidade, no evita prátika sira ne’ebé bele kompromete fali administrasaun, liu-liu favoresimentu pesoal no polítiku.

Iha materia planeamentu, tuir orientasaun husi Xefe Governu, presiza hatene didiak nesesidade real komunidade nian no prepara resposta ho antesedensia. Governasaun lokal presiza guia husi étika, koperasaun institusional no defende interese públiku. Iha parte lokraik, DGSMAL ho ekipa hala’o aprezentasaun kona-ba profile munisipal, portal munisipal husi formatu korespondensia, enkuantu DGDGL ho ekipa aprezenta kona-ba SOP/TOR no relatoriu servisu delegadu no ikus liu DGTOU, DGDL ho ekipa halo aprezentasaun materia ne’ebé sei apoia munisipiu sira.

#(Medi@Mae_2026)

#mediagatpama2026

Aileu, 15 Abril 2026. Exelénsia Prezidente Autoridade Munisípiu Aileu “𝐉𝐨ã𝐨 𝐁𝐨𝐬𝐜𝐨 𝐝𝐨𝐬 𝐒𝐚𝐧𝐭𝐨𝐬”, kuarta ohin akompaña husi Sekretáriu Munisipál Asuntu Administrasaun no Finansas “𝐒𝐫. 𝐉𝐨𝐬𝐞 𝐕𝐢𝐜𝐞𝐧𝐭𝐞 𝐕𝐢𝐥𝐚𝐧𝐨𝐯𝐚”, hodi hala’o abertura ba enkontru previa “Pre-bid Meething” ne’ebé akumula empreza lokál sira husi Munisípiu Aileu iha salaun I AMA.

𝘐𝘮𝘱𝘰𝘳𝘵á𝘯𝘴𝘪𝘢 𝘩𝘶𝘴𝘪 𝘦𝘯𝘬𝘰𝘯𝘵𝘳𝘶 𝘯𝘦’𝘦 𝘮𝘢𝘬𝘢 𝘰𝘪𝘯𝘴á 𝘬𝘰𝘮𝘱𝘢ñ𝘪𝘢 𝘴𝘪𝘳𝘢 𝘣𝘦𝘭𝘦 𝘳𝘰𝘯𝘢 𝘰𝘳𝘪𝘦𝘯𝘵𝘢𝘴𝘢𝘶𝘯 𝘮𝘢𝘪𝘴 𝘥𝘦𝘵𝘢𝘭𝘭𝘶 𝘩𝘶𝘴𝘪 𝘈𝘶𝘵𝘰𝘳𝘪𝘥𝘢𝘥𝘦 𝘔𝘶𝘯𝘪𝘴í𝘱𝘪𝘶, 𝘢𝘵𝘶 𝘴𝘪𝘳𝘢 𝘣𝘦𝘭𝘦 𝘩𝘢𝘭𝘰 𝘱𝘳𝘦𝘱𝘢𝘳𝘢𝘴𝘢𝘶𝘯 𝘣𝘢 𝘷𝘪𝘻𝘪𝘵𝘢 𝘧𝘢𝘵𝘪𝘯 𝘱𝘳𝘰𝘫𝘦𝘵𝘶 𝘯𝘶𝘯𝘦’𝘦 𝘴𝘪𝘳𝘢 𝘣𝘦𝘭𝘦 𝘬𝘰ñ𝘦𝘴𝘦 𝘯𝘰 𝘢𝘷𝘢𝘭𝘪𝘢 𝘱𝘳𝘰𝘫𝘦𝘵𝘶 𝘴𝘪𝘳𝘢.

Iha sesaun abertura Exelénsia PAM hateten, tinan kotuk ita-nia projetu uitoan “projetu 6” deit, maibé tinan 2026 ne’e ita iha projetu hamutuk 25. Husi projetu ne’e iha kompañia 36 mak kompete ba projetu sira, ho situasaun hirak ne’e maka ita enkoraza empreza lokál sira atu fuan boot hodi simu rezultadu sira, tanba iha prosesu sira maka sei fó sai balu manán no balu tenki lakon dunik., maibé Autoridade sei halo jestaun hodi koresponde ba preukupasaun balu ne’ebé imi enfrenta durante prosesu hala’o.

Konsiente katak, prosesu sira haktuir ba baze legál liu husi DL. Nú. 22/2022 de 11 de Maio, Regime Jurídico do Aprovisionamento, dos Contratos Públicos e das Respetivas Infrações ne’ebé altera ba DL nú. 1/2025 de 8 de Janeiro, Código do Aprovisionamento e dos Contratos Públicos, ne’ebé sita iha artigu 4⁰. Enkuantu ho prosesu sira inísiu vizita terenu “site visit”, avaliasaun ba proposta to’o anúnsiu rezultadu tenderizasaun maka kompañia balu la satisfaz ho prosesu balu, Líder Máximu ne’e nafatin apela ba Dirijente kompañia sira atu halo reklamasaun ou hato’o karta ba Prezidente Autoridade Munisipíu Aileu hahú husi loron 05-11 fulan Maiu tinan 2026.

“Ita lakoi akontese hanesan tinan kotuk liubá, karik buat ruma laloos, laos media mak sai solusaun, bele mai halo konfirmasaun uluk ho tékniku, ekipa juri no Autoridade, no kaer dunik ba lei aprovizionamentu, tanba buat hotu ita bele halo, maibé tenki bazeia ba baze legál sira, atu nune’e ita evita konferensia pers iha Munisípiu Aileu”. PAM esklarese.

PAM subliña, agora dadaun ita prepara hela kondisaun ida ba implementa desentralizasaun administrativa no poder lokal, setór privadu sira importante tebes iha prosesu dezenvolvimentu, presija mak ita-nia unidade no servisu hamutuk, katak labele haree liubá lukru, maibé haree liubá kualidade no naran kompañia nian.

“Imi mesak labele, Autoridade mesak deit mós labele, maibé karik ita hamutuk maka ita sei bele”. PAM konklui.

Entertantu kompañia 36 mak liu ona iha konkursu públiku hodi partisipa iha enkontru prévia ba loron ohin nian, nune’e sira sei kumpri ba prosesu sira aprovizionamentu nian hodi kompete ba projetu 25 ne’ebé sei implementa iha Postu Administrativu 4 iha Munisípiu Aileu.

Lista Projetu PDIM Hamutuk 25 Ne’ebé Sei Implementa iha Tinan 2026 ne’e maka hanesan:

● 𝐋𝐢𝐬𝐭𝐚 𝐏𝐫𝐨𝐣𝐞𝐭𝐮 𝐏𝐃𝐈𝐌 𝐓𝐢𝐧𝐚𝐧 𝟐𝟎𝟐𝟔 𝐢𝐡𝐚 𝐏𝐨𝐬𝐭𝐮 𝐀𝐝𝐦𝐢𝐧𝐢𝐬𝐭𝐫𝐚𝐭𝐢𝐯𝐮 𝐑𝐞𝐦𝐞𝐱𝐢𝐨:

01. Konstrusaun Postu Saude Faturasa;

02. Kontrusaun Sentru Agríkola Postu iha Suku Karahili;

03. Konstrusaun Postu Saude Fadabloko;

04. Konstrusaun Postu Saude Bereliurai; no

05. Konstusaun Pre Eskolar Fadabloko.

● 𝐋𝐢𝐬𝐭𝐚 𝐏𝐫𝐨𝐣𝐞𝐭𝐮 𝐏𝐃𝐈𝐌 𝐓𝐢𝐧𝐚𝐧 𝟐𝟎𝟐𝟔 𝐢𝐡𝐚 𝐏𝐨𝐬𝐭𝐮 𝐀𝐝𝐦𝐢𝐧𝐢𝐬𝐭𝐫𝐚𝐭𝐢𝐯𝐮 𝐋𝐚𝐮𝐥𝐚𝐫𝐚:

01. Konstrusaun Sala de Aula 4 EBC Bocolelo inklui Moru Protesaun;

02. Konstrusaun Sala 4 Eskola EBF Tohumeta;

03. Konstrusaun Postu Saude iha Suku Fatisi;

04. Konstrusaun Aumenta Aula EBF Fatuk-hun 4; no

05. Konstrusaun Escola EBC Laulara (Cotolau).

● 𝐋𝐢𝐬𝐭𝐚 𝐏𝐫𝐨𝐣𝐞𝐭𝐮 𝐏𝐃𝐈𝐌 𝐓𝐢𝐧𝐚𝐧 𝟐𝟎𝟐𝟔 𝐢𝐡𝐚 𝐏𝐨𝐬𝐭𝐮 𝐀𝐝𝐦𝐢𝐧𝐢𝐬𝐭𝐫𝐚𝐭𝐢𝐯𝐮 𝐋𝐞𝐪𝐮𝐢𝐝𝐨𝐞:

01. Konstrusaun Eskola EBF Betulau;

02. Konstrusaun Postu Saude Biloko;

03. Konstrusaun Bee ho Sistema Pump Instalasaun Liña Transmisaun no Destribuisaun ba Komunidade Aldeia Manutai;

04. Konstrusaun EBC Aidulalan; no

05. Konstrusaun Rezidénsia Pessoal Saude, Fahisoi.

● 𝐋𝐢𝐬𝐭𝐚 𝐏𝐫𝐨𝐣𝐞𝐭𝐮 𝐏𝐃𝐈𝐌 𝐓𝐢𝐧𝐚𝐧 𝟐𝟎𝟐𝟔 𝐢𝐡𝐚 𝐏𝐨𝐬𝐭𝐮 𝐀𝐝𝐦𝐢𝐧𝐢𝐬𝐭𝐫𝐚𝐭𝐢𝐯𝐮 𝐀𝐢𝐥𝐞𝐮-𝐕𝐢𝐥𝐥𝐚:

01. Konstrusaun Postu Saude Saboria;

02. Konstrusaun EBF Fatumane;

03. Konstrusaun EBF Kotbauru;

04. Konstrusaun Armagen Aimoruk iha Autoridade Munisípiu Aileu inklui Moru Protesaun;

05. Kontrusaun Be’e-Moos ba Suku Seloi-Malere;

06. Konstrusaun Be’e-Moos ba suku Fatubosa;

07. Konstrusaun Postu Saude Hoholau;

08. Konstrusaun Postu Saude Leurai;

09. Konstrusaun Armagen Ai-haan; no

10. Konstrusaun Salaun Apuramentu STAE Munisípiu Aileu.

#remata.

Nb: tuir kalendáriu, ekipa konjunta Autoridade nian sei lori kompañia kompetitor sira ba identifika no haree terenu ne’ebé planu ona hodi hahú halo konstrusaun sei hahú iha loron aban 16-22 fulan Abril tinan 2026.

Enkontru ne’e partisipa mós husi Xefe Departamentu DNAIPIDI, Diretores Servisus Munisipais no Funsionáriu Apoiu Tékniku sira.

#mediagatpama2026.

Díli, Segunda Feira,13 Abril 2026— Ministeriu Administrasaun Estatal liu husi Diretor Geral Desentralizasaun Governu Lokal, António Augusto Guterres hala’o reuniaun ho Diretór Interinu Nuno Corvelo Sarmento, nudar mós Prezidente Komisaun Konkursu Akademia Militar Konjunta (AMC), akompaña husi Diretór Diresaun Investigasaun, Dezenvolvimentu no Inovasaun (DIDI), Guilherme da Costa de Jesus Soares, realiza reuniaun Koordenasaun iha Salaun VIP MAE,

Caicoli Dili.

Reuniaun ne’e, ho obsetivu mak atu Instituto Nasionál Defesa, IDN bele halo esplikasaun ba PAM Sira, inklui Presidente Autoridade Atauro no Secam munisípius hodi rona informasaun sira kona-ba prosesu admisaun konkursu ba Akademia Militar Konjunta (AMC), ho objetivu atu asegura katak prosesu seleksaun sei hala’o ho di’ak, transparente no organiza tuir padraun institusionál.

Nu-entantu Ministériu Administrasaun Estatal sei fasilita komunikasaun ho Prezidente Autoridade Munisipál sira hodi organiza audénsia iha loron 13 Abril 2026, iha MAE.

Audénsia refere sei fó oportunidade ba IDN atu halo esklaresimentu kona-ba regras no rekezitus prosesu administrativu ba kadetes AMC, atu asegura komprensaun hanesan no preparasaun di’ak husi autoridade munisipál sira.

avizu ofisiál kona-ba prosesu konkursu, IDN kontinua husu ba PAM sira atu simu no rekolla dokumentus husi kandidatu sira iha kada munisípiu. Audénsia iha loron 13 Abril sei reforça koordinasaun entre IDN no autoridade munisipál sira.

Kandidatu sira nia dokumentos ne’ebe Prenchedu, bele lori ba entrega iha idak idak nia Presidente Autoridade Municipiu (PAM) tuir Ita bo’ot sira nia moris fatin ka Residensial.

#Hotu

#Medi@Mae_2026

Iha Vizita ne’e, S.E. Primeru Ministru Xanana partisipa mos reuniaun hamutuk ho Presidente Autoridade Munisípiu sira inklui Presidente Autoridade Administrativu Atauro, SECAM PIDI, Diretores Gerais MAE relevantes, ne’ebé hala’o hela reuniaun ho S.E. Ministru MAE, hodi diskute asuntu relevantes hanesan progresu atinjimento produsaun produto agrikola, progresu implementasaun programa merenda eskolar, impelementasaun ba projeto PNDS no PDIM iha kada Munisipiu.

Iha visita supresa ne’e S.E MAE konvida mos S.E. Primeiru Ministru Kay Rala Xanana Gusmâo partisipa mos reuniaun ho PAM no PAAA hodi fo orientasaun polítika ne’ebé tenki implementa husi Autoridade Munisipál sira iha ida-idak nia territóriu tuir polítika Governo Konstitusional Da-Sia nian.

Reuniaun S.E. PM. KayRala Xanana Gusmão ho PAM sira nudar kontinuasaun husi reuniaun dahuluk ne’ebé S.E. MAE hala’o ho S.E. Ministru Agrikultura Pekuaria Peska no Floresta Marcos ”MAMETA” da Cruz, ne’ebé koalia kona-ba prioridade Dezenvolvimentu setór agrikultura iha Timor Leste.

Ministru Agrikultura Pekuaria Peska no Floresta Marcos ”MAMETA” da Cruz husu atu servisu hamutuk ho PAM Munisipiu sira atu haree area kultivu sira ne’ebe durante ne’e abandona hela hodi reativa fali tanba oras ne’e dau-daun governu konstrui ona eskema irrigasaun iha iha Munisipiu atu bele fasilita bee ba agrikultór sira nia natar depois tenki uza fini sira ne’ebè diak, ” ita tenki hakbiit ita nia komunidade agrikultór sira ho makina modernu ne’ebè governu oras ne’e dau-daun introdus ona ba iha Munisipiu sira atu uza ho responzabilidade atu bele hasa’e produsaun agrikola iha rai laran.

#Hotu

# Medi@Mae_2026

Aileu, 31 Marsu 2026. Exelénsia PAM-Aileu “𝐉𝐨ã𝐨 𝐁𝐨𝐬𝐜𝐨 𝐝𝐨𝐬 𝐒𝐚𝐧𝐭𝐨𝐬”, tersa horseik akompaña husi Sekretáriu Munisipál Asuntu PIDI “𝐒𝐫. 𝐅𝐫𝐚𝐧𝐜𝐢𝐬𝐜𝐨 𝐀𝐮𝐫é𝐥𝐢𝐨 𝐀𝐥𝐞𝐢𝐱𝐨 𝐌𝐚𝐫𝐭𝐢𝐧𝐬” hodi partisipa hamutuk iha sorumutu koordenasaun setoriál Servisu Munisipál Obras Públikas Aileu nian iha salaun I AMA.

Hafoin abertura sorumutu husi PAM-Aileu, kontinua kedas ho aprezentasaun sira hanesan:

01. Aprezentasaun matéria kona-bá lalaok ka prosedimentu implementasaun projetu téknika utilizasaun konkretu sira ne’ebé reforsa ho fibra sira (FRC – Fiber Reinforced Concrete): estrada nian utiliza téknika Fiber Reinforced Concrete, Roads Access Index (RAI) no Sistema Informasaun Projetu nian; aprezenta husi PARTISIPA ECR;

02. Aprezentasaun matéria liu husi projesaun ho aparellu no diskusaun matéria kona-bá dadus estrada rurál nian: aprezenta husi Koordenadór Infraestrutura MOP; no

03. Aprezentasaun kona-bá dadus estrada rurál nian; aprezenta husi Tékniku Servisu Munisipál PNDS no PDIM.

Iha aprezentasaun sira PAM husu ba Servisu Munisipál tékniku sira hanesan PNDS, PDIM, SMASA no SMOP, bainhira halo planu investimentu ba projetu sira tenki konfirma ba malu, nune’e labele mosu duplikasaun ba projetu sira iha terenu.

Sorin seluk relasiona ho implementasaun projetu téknika utilizasaun konkretu sira ne’ebé reforsa ho fibra sira (FRC – Fiber Reinforced Concrete) ho pilotu iha Aileu ne’ebé sei implementa uluk iha projetu FRC Scale-up Rural Road Rehabilitation: MDG Malere – Lagoa Seloi, Sta. 0+000 – 3+710, Suku Seloi-Malere, Postu Administrativu Aileu-Villa, Munisípiu Aileu, ne’ebé responsável husi kompañia Aisel Girassol Unip. Lda ho montante orsamentu $761, 833. 78 ne’e, Exelénsia PAM-Aileu “𝐉𝐨ã𝐨 𝐁𝐨𝐬𝐜𝐨 𝐝𝐨𝐬 𝐒𝐚𝐧𝐭𝐨𝐬” konsiente projetu téknika utilizasaun konkretu sira ne’ebé reforsa ho fibra sira (FRC – Fiber Reinforced Concrete) ne’e importante tebes, maibé baze fundamental maka tékniku sira tenki halo kontrolu máximu iha terenu, nune’e kompañia sira bele ezekuta projetu ne’e lao tuir dezeñu no BoQ ne’ebé prepara ona.

#remata.

Sorumutu ne’e partisipa mós husi Diretór SMOP Aileu, Funsionáriu Tékniku sira, Asesór governasaun lokál no Maluk Defisiénsia Aileu.

#mediagatpama2026.

Aileu, 30 Marsu 2026. Exelénsia Prezidente Autoridade Munisípiu Aileu “𝐉𝐨ã𝐨 𝐁𝐨𝐬𝐜𝐨 𝐝𝐨𝐬 𝐒𝐚𝐧𝐭𝐨𝐬”, segunda ohin akompaña husi Sekretáriu Munisipál Asuntu PIDI “𝐒𝐫. 𝐅𝐫𝐚𝐧𝐜𝐢𝐬𝐜𝐨 𝐀𝐮𝐫é𝐥𝐢𝐨 𝐀𝐥𝐞𝐢𝐱𝐨 𝐌𝐚𝐫𝐭𝐢𝐧𝐬” no Diretór Servisu Munisipál PNDS “𝐒𝐫. 𝐙𝐚𝐢𝐝𝐨 𝐝𝐚 𝐂𝐨𝐬𝐭𝐚 𝐏𝐞𝐫𝐞𝐢𝐫𝐚”, hodi hala’o abertura ba enkontru prosesu aprovizionamentu komunidade ne’ebé partisipa direta husi Administrador husi Postu Administrativu sira, Autoridade Komunitária, Dirijente Kompañia ho KPR sira.

Objetivu husi enkontru ne’e maka atu:

》GARANTE: Fornesimentu ne’ebé seguru ba materiais, ekipamentu, servisu espesífiku no transportasun ho kualidade no folin diak;

》HAFORSA: Haforsa ekonómia komunidade;

》HARI’I: Kapasidade no abilidade membru Konsellu Suku, EJS no Komunidade sira ba halo prosesu aprovizionamentu bazeia ba matadalan; no

》PREVENE: Prevene korupsaun, koluzaun, nepotizmu liu hosi implementasaun ne’ebé transparente no responsável.

Haktuir ba prosesu aprovizionamentu komunidade PNDS nian regula liu husi Dekretu-Lei nú. 8/2013, 26 de Junho ho nia alterasaun daneen Dekretu-Lei nú. 4/2025, 22 Janeiro. Nomós Rejime Jurídiku Aprovizionamentu Dekretu Lei 22/2022,11 de Maio, iha artigu 42 no 1 alinea E.

PAM konsidera prosesu aprovizionamentu ba projetu PNDS tinan 2026 ne’e diak tebes ba parte hotu atu intende didiak nia prosesu sira, no importante tebes mak iha tinan ne’e ezekusaun sira tenki halo diferensa ho tinan kotuk “tinan kotuk ezekusaun orsamentu sira atinje 100%, maibé karik ezekusaun orsamentu ne’ebé diak, mínimu progresu fíziku tenki kualidade mós”.

Projetu ne’ebé sei implementa iha tinan 2026 nian totál 56 ho Orsamentu hamutuk: $811,739.01., husi projetu no orsamentu tuir:

● Postu Administrativu Aileu-Villa: Projetu PNDS Regular no Sala Merenda Eskolár hamutuk 20 no orsamentu $301,824.96;

● Postu Administrativu Laulara: Projetu PNDS Regular no Sala Merenda Eskolár hamutuk 10 no orsamentu $143,250.15;

● Postu Administrativu Remexio: Projetu PNDS Regular no Sala Merenda Eskolár hamutuk 14 no orsamentu $218,192.90;

no

● Postu Administrativu Lequidoe: Projetu PNDS Regular no Sala Merenda Eskolár hamutuk 12 no orsamentu $148,471.00;

Haree ba orsamentu ne’ebé iha, PAM husu ba entidade hotu atu mellora diak liu tan servisu sira “ba Administrador Postu, Xefe Suku no Tékniku sira, presija imi-nia kontrolu no tau matan ba projetu sira, tanba projetu ne’ebé implementa ho kualidade nia benefísiu ne’e direita ba komunidade sira, agora ita iha hela prosesu ida hodi hakat ba podér lokál, nune’e ita presija kualidade. PAM konklui.

Entertantu Prosesu Aprovizionamentu ne’e hanesan:

01. Prosesu atu hetan konkordansia kona-bá fomese sasan ka servisu;

02. Husi parte eksternal liu husi sistema kompetisaun; no

03. Bazeia ba kualidade materiais, presu baratu (Labele tun liu husi 70%), tempu entrega sasan, kapasidade finanseiru no periodu validade ba presu (minimu loron 120). Etapa importante ida iha siklu implementasaun PNDS.

Pakote Aprovizionamentu komunidade ne’e rasik mós fahe ba pakote tolu:

Pakote 1: Materiais fabrikadu, ekipamentus inklui transportasaun;

Pakote 2: Materiais non fabrikadu inklui transportasaun; no

Pakote 3: Servisu espesífiku no karpintaria inklui transportasaun.

Pakote hirak ne’e ho objetivu maka:

01. Fasil ba ES-PNDS no ekipa PNDS atu kontrola no organiza prosesu aprovizionamentu;

02. Fasil atu hetan fornesedor ba materiál fabrikadu material non fabrikadu no servisu espesifiku;

3. Fo oportunidade ba Fornesedor sira atu kompete tuir lisensa negósiu ne’ebé iha (pakote 1 & 3); no

4. Fo oportunidade ba komunidade sira atu kompete iha fomesimentu material non fabrikadu (pakote 2).

Hafoin abertura, Exelénsia PAM “𝐉𝐨ã𝐨 𝐁𝐨𝐬𝐜𝐨 𝐝𝐨𝐬 𝐒𝐚𝐧𝐭𝐨𝐬” simbolikamente hala’o asinatura ba KSP no AIP hamutuk ho reprezentante husi KPR kada Postu Administrativu 4 iha Munisípiu Aileu.

#remata.

#mediagatpama2026.

Aileu, 18 Marsu 2026. Reprezentante PAM liu husi Sekretáriu Munisipál Asuntu Sosiál no Organizasaun “𝐒𝐫. 𝐑𝐨𝐠ê𝐫𝐢𝐨 𝐝𝐚 𝐂𝐨𝐧𝐜𝐞𝐢çã𝐨” hamutuk ho Komandante PNTL Munisípiu Aileu “𝐒𝐮𝐩𝐞𝐫𝐢𝐧𝐭𝐞𝐧𝐝𝐞𝐧𝐭𝐞 𝐌𝐚𝐫𝐜𝐨𝐬 𝐒𝐞𝐪𝐮𝐞𝐢𝐫𝐚 𝐍𝐮𝐧𝐞𝐬” no Diretór Ezekutivu CNC “𝐒𝐫. 𝐇𝐮𝐠𝐨 𝐌𝐚𝐫𝐢𝐚 𝐅𝐞𝐫𝐧𝐚𝐧𝐝𝐞𝐬”, kuarta ohin akompaña Reprezentante Vise-Ministru Asuntu Parlamentár liu husi Konsellu Administrasaun CNC “𝐑𝐞𝐯. 𝐀𝐫𝐥𝐢𝐧𝐝𝐨 𝐌𝐚𝐫ç𝐚𝐥”, hodi hala’o abertura ba atividade konsulta públiku ba prosesu rekonsiliasaun Timor-oan no polítika reparasaun, neʼebé hala’o iha salaun Timor-klaran Aileu.

Konsulta Públiku ida ne’e rasik realiza ho objetivu atu halibur ideia, pontu de vista no rekomendasaun sira ba mekanizmu ida neʼebé dí’ak liu atu hala’o rekonsiliasaun entre Timor-oan no Polítika Reparasaun nian.

Hafoin abertura, kontinua kedas ho sesaun aprezentasaun sira hanesan:

01. Mekanizmu rekonsiliasaun Timor-oan no polítika reparasaun;

02. Aprezentasaun ezbosu polítika nasionál reparasaun ba vítima konflitu polítika 1974 – 1999; no

03. Diálogu kona-bá rekonsiliasaun Timor-oan no polítika reparasaun.

Iha sesaun sira, partisipante sira hato’o mós preukupasaun no ideia konstrutivu sira hodi reforsa liu tan ezbosu neʼebé CNC elabora ona kona-ba reparasaun ba vítima konflitu polítika 1974 – 1999.

Entertantu Centro Nacional Chega! LP (Centro Chegoll.P) nu’udar Institutu Públiku ida ne’ebé estabelese ho Dekretu Lei nº. 48/2016. Centro Chega! I.P nia vizaun mak: “Sosiedade ida neʼebé inkluzivu, la repete istória pasadu nian hodi promove direitu no valor umanu”. Centro Chega! I.P nia misaun mak “Harii sentru póz-konflitu ne’ebé prezerva memória pasadu nian hodi promove direitu no valor umanu no harii parseria nasionál no internasionál hodi reforsa rede servisu sira atu implementa rekomendasaun sira husi Relatóriu Finál Comissão de Acolhimento, Verdade e Reconciliação (CAVR)- Chega! no Comissão do Verdade e Amizade (CVA) – Per Memoriam Ad Spem, sira ne’ebé relevante.

Atividade kompletu bele akompaña iha pájina facebook Lafaek News-OFISIAL “https://www.facebook.com/share/1CbnpDJqqb/

Segimentu dahuluk: https://www.facebook.com/share/v/1BHsa3XPPm/

Segimentu daruak: https://www.facebook.com/share/v/17NDBvUzi6/

Segimentu datoluk: https://www.facebook.com/share/v/1FnBF6eG5Q/

Prejenza iha atividade ne’e husi Sekretárius Munisipais, Diretores Servisus Munisipais, Delegasaun Territoriais, Administradores Postus Administrativus, Autoridade Komunitárias, Padre Paróco Paróquia São Pedro e São Paulo Aileu, Veteranus, Sosiedade Sivíl, Rep. Partidu Polítiku, Maluk reparasaun vítima konflitu polítika no partisipante en-jerál.

#mediagatpama2026.

Aileu, 13 Marsu 2026. Prezidente Konsellu Kordenasaun Munisipál atuál Exelénsia PAM-Aileu “𝐉𝐨ã𝐨 𝐁𝐨𝐬𝐜𝐨 𝐝𝐨𝐬 𝐒𝐚𝐧𝐭𝐨𝐬” akompaña mós ho Vise nain-3, sexta ohin realiza enkontru KKM ba faze datoluk hamutuk ho Diretores Servisus Munisipais, Delegasaun Territoriais, Administrador Postu ho reprezentante Lideransa Komunitária sira kada Postu.

Iha sesaun abertura Exelénsia 𝐉𝐨ã𝐨 𝐁𝐨𝐬𝐜𝐨 𝐝𝐨𝐬 𝐒𝐚𝐧𝐭𝐨𝐬 hateten, enkontru loron ohin nian ita sei haree hikas vizita ofisiál Primeiru Ministru RDTL nian ba preparasaun sira relasiona ho rezultadu avaliasaun dezempeñu ne’ebé hala’o ona. PM hato’o rekomendasaun sira mai ita maka, presija ita-nia koordenasaun, komunikasaun no kooperasaun sira. No ohin liu husi enkontru KKM ita sei diskute no tetu hamutuk planu sira, buat ne’ebé loos ita mantein no ida ne’ebé la loos ita sei deskute hamutuk. Dehan Prezidente KKM.

Enkuantu enkontru ne’ebé hala’o iha salaun I Autoridade Munisipál Aileu ne’e, foká ba aprezentasaun sira hanesan;

01. Indikadór Dezempeñu 2026 iha Sistema DBFTL, aprezenta husi Servisu Ajénsia Planeamentu;

02. Prosesu Atendimentu BI no Passaporte iha Notariadu Aileu, aprezenta husi Diretór Notariadu;

03. Apresiasaun no Aprovasaun Relatóriu Anuál 2025, aprezenta husi Asesór PARTISIPA;

04. Aprezentasaun Metas Estratéjiku ba PAA 2027 Aliña Planu Dezenvolvimentu Munisipál-PDM, aprezenta husi Asesór PARTISIPA;

05. Promove Reuniaun Alargada ho Aileu-Oan Sira Hotu Relasiona Ho Prosesu Simu Podér Lokál Husi Governu Sentrál, aprezenta husi Asesór PARTISIPA.

Iha prosesu aprezentasaun sira hetan ideia konstrutivu husi membru KKM sira, reflete ba situasaun no kondisaun ne’ebé mai kedas husi nível komunidade “Suku no Aldeia sira”, inklui dezafiu ne’ebé Servisu Munisipál no Servisu Delegasaun Territoriál sira enfrenta hela.

Molok ensera, Prezidente KKM hato’o agradesimentu ba membru hotu nia partisipasaun, maibé presija hamutuk, katak buat ne’ebé la diak ita tenta atu hadia, lori mai meza ita kritika malu, maibé presija fo solusaun ba malu.

Relasiona ho reuniaun alargada “forum Dalan ba Podér Lokál” ho Aileu-oan sira hotu ne’ebé tuir planu sei hala’o iha loron 10 fulan Abril tinan ne’e iha Salaun Timor-klaran Aileu, Lider Máximu ne’e apresia ho ekipa konjunta ne’ebé prepara ona nota konseitu sira, “bainhira ita konsentra intelektual Aileu-Anan no entidade hotu nia partisipasaun mak ita sei hametin liu tan signifikadu Aileu nian, Amigavel, Inkluzividade, Lealdade, Edukadu no Unidade”.

#remata.

Enkontru ne’e partisipa mós husi Xefe Departamentu sira, Pontu Fokál ou Koordenadór Ministériu nian iha Aileu, Asesór PARTISIPA no Funsionáriu Apoiu Tékniku sira.

#mediagatpama2026.

Aileu, 11 Marsu 2026. Team Leader Parseria Hametin Dezenvolvimentu Suku no Administrasaun – PARTISIPA “𝐒𝐫𝐚. 𝐄𝐦𝐞𝐫 𝐏𝐮𝐫𝐝𝐨𝐧” hamutuk ho Adjunto Team Leader-PARTISIPA “𝐒𝐫. 𝐀𝐛𝐢𝐥𝐢𝐨 𝐝𝐞 𝐀𝐫𝐚ú𝐣𝐨”, kuarta horseik hala’o enkontru kortezeia ho Exelénsía PAM-Aileu “𝐉𝐨ã𝐨 𝐁𝐨𝐬𝐜𝐨 𝐝𝐨𝐬 𝐒𝐚𝐧𝐭𝐨𝐬” ne’ebé akompaña direita mós husi Sekretáriu Munisipál nain-3 ho Diretór Servisu Munisipál hanesan PNDS, SMASA no SMOP.

Objetivu husi enkontru ne’e mak atu atualiza PARTISIPA nia apoiu iha faze 2 ne’ebé hahú iha fulan Jullu tinan ne’e, no mós atu rona Autoridade Aileu nia prioridade sira kona-ba oinsá programa PARTISIPA bele apoia di’ak liután hodi aliña ho polítika governu nian relasiona ho prestasaun servisu públiku ba populasaun sira.

Iha programa PARTISIPA ba faze segundu nian sei foká ba pilár 3, hanesan Polítika Nível Nasionál, Nível Reforsa Munisípiu no Nível Infraestrutura Sub-Nasionál liu husi rekursus ne’ebé PARTISIPA destaka kompostu husi Asesór Governasaun Lokál, Koordenadór Planeamentu no Orsamentu ho Koordenadór ba Infraestrutura nian.

PAM agradese ba Governu Australia liu husi PARTISIPA nia programa ne’ebé kontinua fó apoiu ba Autoridade Aileu, no PAM espera ho rekursus ne’ebé destaka bele fó asisténsia téknika sira liu husi elabora hamutuk Planu Asaun Anuál-PAA ne’ebé reflete ba situasaun real povu Aileu nian ba infraestrutura bázika sira hanesan Estrada no Bee-moos.

Entertantu PARTISIPA nu’udar programa Governu Austrália nian ne’ebé apoia Governu Timor-Leste nia planu no polítika sira relasiona ho hadiak prestasaun servisu báziku no infraestrutura sira iha nivel munisipál. Programa nia objetivu mak atu hametin instituisaun governu nian atravez reziliénsia infraestrutura komunidade nian no habelar oportunidade sira. Programa ne’e foka liu ba apoiu parseiru governu munisipál hodi reforsa dezenvolvimentu lokál mak inklusivu no sustentável.

#remata

Enkontru ne’e partisipa mós husi Xefe Departamentu, Asesóres PARTISIPA Apoiu iha Servisu Munisipál sira no Xefe Gabinete PAM.

#mediagatpama2026.

𝐀𝐢𝐥𝐞𝐮 𝐏𝐫𝐨𝐧𝐭𝐮 𝐎𝐧𝐚 𝐇𝐨𝐝𝐢 𝐇𝐚𝐤𝐚𝐭 𝐁𝐚 𝐏𝐨𝐝é𝐫 𝐋𝐨𝐤á𝐥 𝐈𝐡𝐚 𝐓𝐢𝐧𝐚𝐧 𝟐𝟎𝟐𝟕.

Aileu, 26 Fevereiru 2026. Sua Exelénsia Ministru Administrasaun Estatál, 𝐓𝐨𝐦𝐚́𝐬 𝐝𝐨 𝐑𝐨𝐬𝐚́𝐫𝐢𝐨 𝐂𝐚𝐛𝐫𝐚𝐥, hamutuk ho Sua Exelénsia Ministériu Planeamentu Investimentu Estratéjiku, 𝐆𝐚𝐬𝐭𝐚̃𝐨 𝐒𝐨𝐮𝐬𝐚 ho Sua Exelénsia Ministru Obras Públikas, 𝐒𝐚𝐦𝐮𝐞𝐥 𝐌𝐚𝐫𝐜̧𝐚𝐥, akompaña Sua Exelénsia Primeiru-Ministru (PM), 𝐊𝐚𝐲 𝐑𝐚𝐥𝐚 𝐗𝐚𝐧𝐚𝐧𝐚 𝐆𝐮𝐬𝐦𝐚̃𝐨, kinta ohin hala’o vizita ofisiál mai iha Munisípiu Aileu hodi haree besik servisu munisipál husi rezultadu “Avaliasaun Kondisaun Mínima” ne’ebé hala’o husi Ministériu Administrasaun Estatál (MAE).

Programa ida-ne’e hanesan parte ida husi preparasaun IX Governu Konstitusionál nian molok implementa Polítika Desentralizasaun Podér Lokál iha tinan 2027, hodi transfere podér no responsabilidade husi Governu sentrál bá nível lokál hanesan munisípiu nune’e povu bele partisipa diretamente iha governasaun no dezenvolvimentu.

Ministru Administrasaun Estatál maka responsavel ba konsesaun, ezekusaun, koordenasaun no avaliasaun ba polítika ne’ebé define no aprova ona husi Konsellu Ministrus, ba área podér lokál, desentralizasaun administrativa, apoia ba organizasaun komunitária sira, promove dezenvolvimentu lokál, organizasaun no ezekusaun ba prosesu eleitorál no referendáriu nian, promosaun ijiene no organizasaun urbana no klasifikasaun no konservasaun ba dokumentu ofisiál sira ne’ebé ho valór istóriku.

Ministru Administrasaun Estatál mak iha kompeténsia atu promove no realiza prosesu desentralizasaun administrativa no instalasaun órgaun no servisu sira Podér Lokál nian; propoin no implementa lei podér lokál, lei eleitorál munisipál no lei finansas, patrimóniu no aprovizionamentu munisipál, no normativu legál no regulmentár sira seluk ne’ebé nesesáriu ba desentralizasaun administrativa no instalasaun ba órgaun reprezentativu sira podér lokál nian; apoia formasaun no asisténsia permanente ne’ebé dirije ba prosesu deskonsentrasaun no desentralizasaun administrativa, iha koordenasaun ho Ministériu no entidade relevante sira seluk.

Atividade diálogu ne’ebé hala’o Salaun Timor-Klaran Aileu, perante Primeiru-Ministru ho Ministru sira ne’ebé prezente, Exelénsia Prezidente Autoridade Munisipál Aileu , 𝐉𝐨𝐚̃𝐨 𝐁𝐨𝐬𝐜𝐨 𝐝𝐨𝐬 𝐒𝐚𝐧𝐭𝐨𝐬, halo aprezentasaun kona-bá perfil no ponténsia tomak husi munisípiu, inklui progresu servisu, programa sira ne’ebé la’o daudaun no prioridade dezenvolvimentu sira ne’ebé antinje ona nu’udár baze hodi responde bá kritériu sira mak hatuur iha polítika desentralizasaun podér lokál nian.

Iha sesaun husu no hatan, autoridade lokál sira no povu Aileu antuziazmu makaas hodi espresa sentimentu kontente bá politika IX Governu Konstitusionál kona-bá polítika desentralizasaun podér lokál ne’ebé sei implementa iha tinan tuir mai. Iha kritika balun liga ho mekanizmu servisu munisipál nian ne’ebé sei mosu fallansu maibé maioria deklara katak, munisípiu ne’e prontu ona atu simu desentralizasaun no podér lokál.

Iha vizita ne’e Primeiru-Ministru akompaña husi membru Governu balun, ne’ebé partisipa husi autoridade munisipál, setór privadu, autoridade postu, autoridade lokál, veteranus, diretór servisu munisipál sira, xefe departementu sira, intelektuál sira inklui autoridade sivíl ho militár.

Munisípiu Aileu kuiñesidu ho naran rai-husar katak situa iha sentru Timor-Leste nia kapital mak Aileu, Área 809.9 Km2 ho populasaun liu-61.611 ne’ebé mak ko’alia lian Tetun no Mambae.

Munisípiu Aileu kompostu husi Postu Administrativu 4 hanesan Postu Administrativu Aileu-Villa ne’ebé konstitui husi suku 13: Aissirimou, Bandudato, Fahiria, Fatubossa, Hoholau, Lahae, Lausi, Lequitura, Saboria, Seloi Craic, Seloi Malere, Liurai no Hurai Raco;

Postu Administrativu Laulara kompostu husi suku 6: Bocolelo, Cotolau, Fatisi, Madabeno, Talitu, no Tohumeta;

Postu Administrativu Lequidoe fahe ba suku 7: Acubilitoho, Bereleu, Betulau, Fahisoi, Faturilau, Manucassa, no Namolesso; no

Postu Administrativu Remexio inklui suku 9: Açumau, Fadabloco, Fahisoi, Faturasa, Hautoho, Maumeta, Liurai, Tulataqueo no Karhili.

#remata.

#mediagatpama2026.

𝐌𝐞𝐝𝐢@𝐌𝐚𝐞_𝟐𝟎𝟐𝟔

© 2026 Administration Municipality of Aileu